Infliacija Lietuvoje: kas tai yra ir kaip apsisaugoti?
Dar prieš Covid-19 pandemiją pasaulyje prasidėjo kalbos apie ekonominę krizę, infliaciją, ir apskritai artėjančius finansinius iššūkius. Mėnesinė infliacija Lietuvoje pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) rugsėjo mėnesį buvo 0,4 %, o tai yra normalus ir net geras rodiklis. Vis dėlto, kad ir maža infliacija, bet vis tik infliacija vyksta nuolatos ir kasmet, tad žmonės ar įmonės, turinčios didesnių santaupų ieško įvairių būdų, kaip neprarasti savo pinigų vertės ilgalaikėje perspektyvoje.
Kas yra infliacija?
Infliacija – tai procentas, kuriuo padidėja prekių ar paslaugų kainos. Taigi, tam tikra prasme tai yra ir procentas, kuriuo nuvertėja pinigai. Pavyzdžiui, 1970-aisiais puodelis kavos kainavo 20 centų, šiandien jo kaina – 1,50 EUR. Už tą pačią pinigų sumą kaip prieš 50 metų nebenusipirksime tų pačių prekių, nes brangstant prekėms – o tai rodiklis, kurį pastebi visi – mažėja pinigų perkamoji galia.
Infliacija paprastai matuojama vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso (VKI) padidėjimu per metus. VKI gali būti suprantamas kaip rodiklis, parodantis pinigų sumą, kurią vartotojas išleistų ataskaitiniais metais pirkdamas tas pačias prekes ir paslaugas, už kurias baziniais metais būtų sumokėjęs 100 piniginių vienetų. Šis matas dar gali būti vadinamas naudojant trumpinį, kilusį iš anglų kalbos – CPI (angl. consumer price index).
Hiperinfliacija – tai aukštesnis infliacijos lygis, kuris pasiekiamas, kuomet prekių kainos išauga labai smarkiai, daugiau nei 50 procentų per metus. Vienas žymiausių hiperinfliacijos pavyzdžių – Venesuela, kur rugsėjo mėnesio infliacija siekė 1813,1%.
Defliacija – tai atvirkštinis procesas, kuomet prekių kainos krenta. Ir nors iš pažiūros tai skamba pozityviai, krintančios kainos dažniausiai nežada nieko gero. Pingančios prekės reiškia mažesnius mokesčius valstybei, mažesnes pajamas verslams, bet paskolų dydis nekinta – tad galiausiai defliacija gali privesti prie skolininkų nemokumo, ekonominės krizės ir kitų rimtų padarinių.
Ar infliacija yra normalu?
Brandžioje rinkoje normali metinė infliacija yra maždaug 1–3 proc. Besivystančioje rinkoje metinis kainų prieaugis gali siekti ir 2–8 proc.
Dėl šios natūralios infliacijos kasmet kyla ir atlyginimai, įvairios išmokos ir pan., kadangi žmonės už tokią pačią pinigų sumą kiekvienais metais gali nusipirkti šiek tiek mažiau.
Vis dėlto, kiekvienas iš mūsų ją pajaučiame skirtingai, kadangi vartojame skirtingas prekes ir paslaugas ir skirtingais kiekiais. Pavyzdžiui, jei būsto nuoma sudaro beveik pusę jūsų mėnesinių išlaidų ir ji nežymiai pakilo – tai vis tiek greičiai smarkiai pajusite, lyginant su kitu asmeniu, kuriam nuoma sudaro mažą procentą mėnesinių išlaidų.
Kaip apsaugoti savo pinigus nuo infliacijos?
Žmonės bei įmonės, turinčios didelių santaupų ir generuojančios gausias pajamas, nuolatos ieško įvairių būtų kaip apsaugoti savo pinigus nuo infliacijos. Vieni renkasi investuoti savo pinigus į nekilnojamąjį turtą ar nusipirkti perspektyvių įmonių akcijų, taip tikėdamiesi ne tik išsaugoti pinigų perkamąją galią, bet ir užsidirbti.
Kiti – prisibijo rizikos prarasti pinigus juos investuojant ir renkasi saugesnį variantą – pinigų laikymą aukso forma. Nors aukso kaina nuolatos svyruoja priklausomai nuo įvairių pokyčių pasaulinėje rinkoje – ilgalaikėje perspektyvoje aukso kainos kreivė yra proporcinga infliacijai – tai reiškia – kuo didesnė infliacija – tuo didesnė ir aukso kaina.
Pradžioje minėjome, jog 1970-aisiais puodelis kavos kainavo 20 centų, o šiandien – 1,50 EUR. Tuo tarpu aukso uncija 1970-aisiais buvo vertinama 200 EUR, šiandien uncijos kaina viršija 1600 EUR.
Žvelgiant į nuolat kintančią statistiką, tampa akivaizdu, kodėl trumpalaikėms investicijoms žmonės renkasi dažniau pelną nešantį NT ar akcijas, bet ilgalaikėje perspektyvoje (bent 10 metų) – būtent auksas tampa palankia investicijų portfelio diversifikavimo priemone, kadangi jo kainą veikia kiti veiksniai nei akcijos ar obligacijos, todėl pasiturintys žmonės bent dalį pinigų dažnai laiko aukso forma.
Ir nors infliacija Lietuvoje šiuo metu nėra didelė, aukso turėjimas tampa vis populiaresnis ir prieinamesnis ne tik turtingiesiems, bet ir paprastiems žmonėms. Pavyzdžiui, Paysera teikia galimybę visiems savo klientams įsigyti ne tik fizinio aukso luitų ir monetų, bet ir pirkti auksą dalimis, atsiimti jį fiziškai, taip sakydama – visi turi galimybę įsigyti bent šiek tiek aukso.
Lapkritis 2020 • 2 min.
Metas apsaugoti savo pinigus – metas auksui!
Puodelis kavos 70-aisiais kainavo maždaug 20 centų, šiandien – daugiau kaip 1,50 EUR. Tuo pat metu aukso uncijos kaina buvo vos 200 EUR, šiandien uncija kainuoja aštuonis kartus daugiau ir viršija 1600 EUR. Svarstote, kas bendro tarp šių skirtingų prekių? Infliacija.
Skaityti daugiau
Lapkritis 2020 • 2 min.
Fintech ir fizinis auksas? Suderinama, ypač šiuo metu
Paysera bendraįkūrėjas ir pagrindinis akcininkas Kostas Noreika dalinasi savo įžvalgomis apie du iš pažiūros nesuderinamus dalykus – veikiančias internetinėje erdvėje finansinių technologijų įstaigas ir tikro fizinio aukso prekybą.
Skaityti daugiau
Spalis 2020 • 4 min.
Aukso prabos tikrinimas perkant auksą internetu
Ką reiškia aukso prabos skaičiai? Kuo karatai skiriasi nuo prabos? Ar galima rasti šimtaprocentinio aukso? Kaip atliekamas aukso prabos tikrinimas? Šie klausimai tapo ypač aktualus aukso prekybai persikėlus į internetą, tad į juos atsakome ir mes.
Skaityti daugiauAPIE
Paysera – tai Lietuvos banko licensijuota elektroninių pinigų įstaiga veikianti tarptautiniu mastu. Savo klientams Paysera siūlo įvairias paslaugas nuo asmeninės ir verslo sąskaitų atidarymo internetu iki patogios mobiliosios programėlės, debetinės kortelės ir įmokų surinkimo elektroninėse parduotuvėse.
Skaityti daugiau.
KATEGORIJOS
